Jie gausiai geria iš tavo apstumo, ir tu girdai juos iš savo gėrių upelio. (Ps 35:9)
Visa, kas yra Tavyje, viskas, kas Tau gali būti priskirta, Viešpatie, turi būti priskirta Tau tobulai, tobulai ir begalinėje pirmenybėje.
Kaip tada Tu turi visus turtus ir dovanas, todėl mes žinome, kad Tavo turtai yra neišsemiami, ir kad Tavo noras juos perteikti Tavo dosnumui yra beribis ir neišmatuojamas. Jei apdovanoji, tai laisvumu viršijančiu mūsų įsivaizdavimą, jei duodi, tai su neapskaičiuojama palaima. Tavo atlygis visada yra daug didesnis už mūsų nuopelnus. Dėl praeinančios dorybės Tu suteiki laimę, kuri niekada nepraeis. Už labai menką Tau suteiktą paslaugą, Tu taip didžiai atlygini, kad Tavo tarnai bus visiškai patenkinti ir visi jų troškimai bus visiškai įgyvendinti. Tu suteiki tiek daug, kad Tavųjų apdovanojimų didumas ir gylis bus lygus jų trukmei. Taigi Tavo išrinktųjų širdys – tos žmonių širdys, kurios be Tavęs neranda ramybės, danguje taps panašios į Tavo Širdį. Ten jie galės mėgautis nepakeičiamu ir begaliniu saugumu. Jie ilsėsis Tavyje.
O visagalis Viešpatie, Tu esi tikrai be galo mylintis ir malonusis dorybingos sielos svečias, kuri ištarnavusi tau ištikimai ir dosniai per ilgą tremtį, skausmingą kelionę, sunkią šio gyvenimo vergiją, sugrįžta pas tave, Tėvą, Karalių ir gyvųjų bei mirusiųjų Teisėją. O kaip mielai ir maloniai, su kokiu pasirengimu ir tėvišku gerumu Tu priimi sielas, kurios nepaisydamos pagundų, bandymų ir persekiojimų, visada tarnavo Tau ištikimai ir atkakliai, tarnavo Tau lygi galo! Tada Tu užlieji jų prieglobstį, apie kurį kalba Evangelija: „saiką gerą, prikimštą, primurdytą ir kupiną“ (Lk 6:38). Jie pirmiau už viską gerbė ir mylėjo Tave, ir mainais Tu atiduodi jiems save, Tu aiškiai save atskleidi, Tu parodai jiems savo puikųjį grožį ir visus Tavosios šlovės turtus, Tu juos įvedi į savo širdį ir įvedi juos į jos vidurį, į Tavo meilės prieglobstį, į neišmatuojamą Tavo gailestingumo gelmę. Ten, tavo širdyje, Tu aiškiai parodai, kaip švelniai mylėjai juos nuo visos amžinybės ir koks didelis buvo Tavasis gailestingumas, kai pasirinkai juos mėgautis neapsakomu palaiminimu, iš anksto paskyręs juos pamatyti, girti ir mylėti Tave amžinai.
Dionysus Carthusiensis