Švč. Mergelė Marija Sopulingoji

Iš šv. Bernardo, Klervo abato, pamokslų
Sermo de duodecim stellis

Mergelės kankinystė yra išdėstyta prieš mus ne tik Simeono pranašystėje, bet ir pačioje Viešpaties kančios istorijoje. Šventasis senolis sakė apie vaikelį Jėzų:  „Štai, šitas pastatytas nupuolimui ir prisikėlimui daugelio Izraelyje ir kaip ženklas, kuriam bus prieštaraujama.“ (Luko ii. 34) taip jis pasakė Marijai: „Ir tavo pačios sielą pervers kalavijas“. Taip, o palaimintoji motina! Kalavijas iš tikrųjų pervėrė tavąją sielą! nes kaip niekas negalėjo perverti tavo Sūnaus kūno, taip pat negalėjo perverti ir tavo sielos. Taip, ir kai Jėzus buvo atidavęs dvasią ir kruvinas ietis nebegalėjo jo kankinti, tavoji siela virpėjo, kai pervėrė negyvą jo šoną, jo paties  siela galėjo Jį palikti, bet tavoji negalėjo.

Sopulio kalavijas pervėrė tavo sielą, kad galėtume tave iš tiesų vadinti daugiau nei kankine, toji meilė, kuri privertusi tave kentėti kartu su tavuoju Sūnumi, suvirpino tavąją širdį karčiau nei galėtų bet koks kūno skausmas. Argi tas Jo žodis tikrai nepervėrė tavo sielos, aštresnis už bet kurį dviašmenį kalaviją, net sielos ir dvasios atsiskyrimą (Heb. iv. 12), „Moteriške, štai tavo sūnus!“ (Jono xix. 26.) O, koks tau pokytis! Tau duotas Jonas vietoje Jėzaus, tarnas už savo šeimininką, mokytinis už savo moktyoją, Zebediejaus sūnus už Dievo Sūnų, paprastas žmogus už patį Dievą. O, kaip aštriai šių žodžių girdėjmas turėjo perverti tavo labiausiai mylinčią sielą, kai net mūsų širdys, akmeninės, geležinės, kokios tik yra, yra virpančios vien nuo to prisiminimo!

Nesistebėkite, mano broliai, kad Marija turi būti vadinama kankine dvasioje. Jis iš tiesų gali stebėtis, kuris neprisimena to, ką sakė Paulius, įvardindamas didžiąsias pagonių nuodėmes, kad jie buvo be gailaširdystės (Rom. i. 31). Toli jie buvo nuo Marijos vidaus, toli nuo jos tarnų! Bet kai kurie žmonės pasikėsins: Ar ji nežinojo, kad Jis turėjo mirti? Taip, be abejonės, ji tai žinojo. Ar ji nesitikėjo, kad Jis netrukus vėl prisikels? Taip, ji ištikimiausiai to tikėjosi. Ar ji vis dar gedėjo dėl to, kad Jis buvo nukryžiuotas? Taip, karčiai. Bet kas tu esi, mano broli, ar iš kur tu turi tokią išmintį, kad mažiau stebiesi, kad Marijos Sūnus kentėjo, nei kad Marija kentėjo su juo? Jis galėjo mirti kūne, o ar negalėjo ji mirti su juo savo širdyje? Jo buvo tasai meilės žygdarbis, už kurį nieko didesnio nėra (Jono xv. 13); jos buvo meilė, kurios neturi niekas, išskyrus Jį.

V. Regína Mártyrum, ora pro nobis. – Karaliene Kankinių, melski už mus.

R. Quæ juxta crucem Jesu constitísti. – Kuri prie Jėzaus kryžiaus stovėjai.

V. Per te salútem hauriámus, Virgo María. – Per tave semiamės išganymą, Mergele Marija.

R. Ex vulnéribus Christi. – Iš Kristaus žaizdų.