Švenčiausiasis Marijos Vardas

Iš šv. Bernardo, Klervo abato, pamokslų.
Ex Homil. 2 super Missus est, circa finem

Yra pasakyta: „O mergelės vardas buvo Marija“. Trumpai aptarkime šį vardą, kuris, kaip aiškinama, reiškia „jūros žvaigždę“ – ir Mergelei Motinai ypatingai tinka. Ją išties dera lyginti su žvaigžde, nes kaip žvaigždė niekaip nepakenkdama sau skleidžia savo spindulius, taip ir Mergelė be jokios žalos savo mergystei pagimdė Sūnų. Nei žvaigždės spindesys neatima nieko iš jos skaistumo, nei Sūnaus gimimas nepakenkė Mergelės tyrumui. Ji yra toji prakilni žvaigždė, kuri turėjo kilti iš Jokūbo (Skaičių 24:17), kuri spinduliais visą žemę apšviečia, kuri ryškiausiai švyti aukštybėse, bet prasiskverbia net iki pragaro, pakeliui apšviesdama ir žemę – veikiau sušildo sielas, o ne kūnus, puoselėdama dorybes ir nugindama piktybes. Taigi ji yra skaisti ir spindinti žvaigždė, iškilusi virš tos didžios bekraštės jūros, žvilganti nuopelnais ir nepaprastai šviesi.

Tu, suprasdamas, kad vaikštai ne tiek ant tvirto pagrindo, kiek esi blaškomas šio gyvenimo vandenyno srovių ir vėtrų, nepaleisk iš akių šios žvaigždės skaistaus spindesio, kad tavęs nenugramzdintų tos audros. Jei kyla pagundų viesulai arba esi nešamas ant bėdų uolų, žvelki į žvaigždę, šaukis Marijos. Jeigu tave blaško puikybės bangos ar įgeidžių, ar šmeižto, ar pavydo, žvelki į žvaigždę, šaukis Marijos. Jei tavo sielos valtį daužo pykčio ar godulio purslai, ar kūniškų pagundų, žvelki į Mariją. Jei tavo nuodėmių gausybė graužia tave, jei sudrumsta sąžinė trikdo, jei teismo baimė gąsdina, jei imi slysti į liūdesio gilumą ir į nevilties daubą, atminki Mariją.

Papuolęs į pavojų, sunkumus ar abejodamas, atminki Mariją, šaukis Marijos. Tenenutolsta ji nuo tavo burnos ir tenenutolsta nuo širdies ir, kad ji nepaliaujamai užtartų savo maldomis, nenusisuk nuo jos bendravimo pavyzdžio. Jei seksi ją, niekada nepaklysi. Jei melsiesi į ją, tau niekada nereikės nusivilti. Jei savo mintis kreipsi į ją, niekada neapsigausi. Jei ji tave laikys, niekada nenukrisi. Jei ji tave ves, niekada nepavargsi. Jeigu ji tau padės, tu pagaliau saugiai pasieksi namus ir įsitikinsi, kaip teisingai yra pasakyta: „O Mergelės vardas buvo Marija“. 
(Čia baigiasi šv. Bernardo ištarmė) 

Jau ir anksčiau šis pagirtinas vardas buvo ypatingai garbinamas įvairiuose krikščioniškojo pasaulio kraštuose, tačiau Romos vyskupas Inocentas XI įsakė jo garbei kasmet visoje Bažnyčioje iškelti šventę švč. Mergelės Marijos gimimo oktavoje kaip amžinąją padėką už didžią malonę, kad jai globojant žiaurus turkų sultonas, traiškęs krikščionių kaklus, buvo visiškai sumuštas prie Vienos sienų 1683 m. rugsėjo 12 d.