V sekmadienis po Velykų

Evangelija pagal Joną, 16, 23-30

Arkiv. J. Skvirecko vertimas (nežymiai pakoreguotas) ir komentarai

Anuo metu: Jėzus tarė savo mokiniams: Iš tikrųjų, iš tikrųjų sakau jums: ko tik prašysite Tėvą mano vardu, jis jums duos. Iki šiolei jūs nieko neprašėte mano vardu. Prašykite ir gausite, kad jūsų džiaugsmas būtų pilnas. Tai aš jums kalbėjau palyginimais. Ateina valanda, kada jau nebe palyginimais jums kalbėsiu, bet aiškiai sakysiu jums apie Tėvą. Tą dieną jūs prašysite mano vardu; aš nesakau jums, kad aš prašysiu už jus Tėvą, nes pats Tėvas myli jus, dėl to, kad jūs mane mylėjote ir tikėjote, jog aš nuo Dievo išėjau. Aš išėjau nuo Tėvo ir atėjau į pasaulį; vėl palieku pasaulį ir einu pas Tėvą. Jo mokiniai jam tarė: Štai dabar aiškiai kalbi ir nebesakai jokio palyginimo. Mes žinome, kad tu visa žinai ir tau nereikia, kad kas tave klaustų; todėl mes tikime, kad tu esi nuo Dievo išėjęs.

__________________________________________________

Pilna 23 eil. skamba taip: Tą dieną jūs nieko manęs neklausite. Iš tikrųjų…, tad. arkiv. J. Skvirecko komentaras šiai eilutei skamba taip:

(23) Neklausite… Graikiškas žodis ερωταν (erotan) turi dvi prasmi: klausti ir prašyti. Pirmoji prasmė čia labiau tinka, nes ta prasme ir tas pats žodis pavartotas 19 eilutėje ir toliau 30 eil. Žodžio „prašyti“ prasmei išreikšti šitoje pačioje eilutėje randame žodį αιτειν (aitein). Taigi, apaštalams nebus reikalo kaip anksčiau (plg. 19 eil.; 14,5, 8, 22) kelti klausimus savo mokytojui, nes gavę iš Šventosios Dvasios apreiškimus, jie žinos visa. –  Ko tik prašysite… (žr. Mt 7, 7; 21, 22; Mk 11, 24; Lk 11, 9; Jn 14, 13; Jok 1, 5). – (24) Neprašėte mano vardu: nes aš pats buvau su jumis ir su jumis prašiau (šv. Jonas Auksaburnis). Prašoma nesančiojo, o ne čia pat esančiojo vardu. Kalbėjau palyginimais. Visa, kas buvo kalbėta, pradedant nuo [šio skyriaus] 16 eil., taip buvo pasakyta, kad apaštalai nesuprato tikros žodžių prasmės. – Apie Tėvą… Iki tam laikui Išganytojas galėjo apreikšti savo santykius su Tėvu tik netobulai, neaiškiai; jis išdėstys juos aiškiau ar tai pats prisikėlęs iš numirusiųjų, ar tai per Šventąją Dvasią po įžengimo į dangų. Plg. Apd 1, 13; Lk 24, 45. – (27) Nes pats Tėvas… Mokiniai neturi manyti, kad jų malda bus tik tuomet išklausoma, kai Išganytojas po tos mokinių maldos ir pats prašys Tėvą. Mano vardu, dėl mano nuopelnų jūsų malda turi savo galią ir savo šventumą, todėl jai nebereikia jokio tarpininkavimo ir pagyrimo pas Tėvą. Tėvas myli Sūnų ir visus, kurie jam priklauso tikėdami ir mylėdami. – (28) Aš išėjau nuo Tėvo… Šiuose žodžiuose yra visa Kristaus gyvenimo santrauka. Jis atliko dvi kelioni: viena iš Tėvo prieglobsčio į pasaulį, kitą atliks iš pasaulio į garbę, pas Tėvą. Jis išėjo nuo Tėvo, nes yra iš Tėvo, jis atėjo į pasaulį, nes parodė pasauliui savo kūną, kurį prisiėmė iš Marijos; jis paliko pasaulį, išeidamas su kūnu; jis nuėjo pas Tėvą žengdamas su žmogaus kūnu į dangų, ir nepaliko pasaulio be savo valdymo (šv. Augustinas Aurelijus). – (30) Mes žinome… anksčiau (plg. 19 eil.) Jėzus buvo dar kartą parodęs apštalams, kad jis skaito jų širdies gilumoj; iš to jie dabar daro išvadą, kad jis žino visa ir todėl jis yra atėjęs nuo Dievo.

____________________________________________

19 eilutė ir jos komentaras:

Jėzus suprato, kad jie norėjo jį klausti ir jiems tarė: Jūs klausinėjate vienas kitą apie tai, kad aš jums pasakiau: Valandėlė, ir nebematysite manęs, ir vėl valandėlė, ir matysite mane.

(19) Valandėlė, ir nebematysite manęs… Išganytojas nebuvo pasakęs, kiek laiko apima viena ir kita jo minima valandėlė. Mokiniai tikriausiai kreipė dėmesį į tai, kas juos liūdino ir vargu ar pajuto skelbimą prisikėlimo iš numirusiųjų.