Sekmadienis po Šeštinių

Evangelija pagal Joną, 15, 26-27; 16, 1-4

Arkiv. J. Skvirecko vertimas (su nežymiomis korekcijomis) ir komentarai

Anuo metu: Jėzus tarė savo mokiniams: kuomet gi ateis Ramintojas, kurį aš jums siųsiu nuo Tėvo, tiesos Dvasia, kuri iš Tėvo eina, ji liudys apie mane. Ir jūs liudysite, nes nuo pat pradžios su manimi esate. Tai aš jums kalbėjau, kad nesipiktintumėte. Jie išmes jus iš sinagogų; ateina net valanda, kad kiekvienas, kuris jus užmuš, tarsis tarnaująs Dievui. Tai jie jums darys, nes nepažino Tėvo, nė manęs. Bet aš tai jums kalbėjau, kad atėjus tai valandai, atsimintumėte, jog aš buvau tai jums sakęs.

____________________________________________________________

(26) Kuomet gi ateis… Ir ateityje niekas negalės pasiteisingi nežinojimu, nes Šventoji Dvasia liudys apie Kristų (Tom. [Akvinietis]). Tas liudijimas įvyko dalinai vidujiniu apšvietimu, o dalinai stebuklingu, atviru Šventosios Dvasios veikimu. Išganytojas čia pasisavina Šventosios Dvasios siuntimą sau, nes ji eina iš jo, kaip ir iš Tėvo. Sugrįžęs pas Tėvą, jis ją siųs nuo jo ir sąryšyje su Tėvu (4 Later. Sin., I sk.). – (27)  Ir jūs liudysite… Prie Šventosios Dvasios liudijimo prisideda apaštalų liudijimas. Pasaulio persekiojimuose jie neturės ir negalės tylėti. Apaštalų liudijimą Kristaus Bažnyčioje visais laikais palaikys Šventoji Dvasia. Ji nušvies ir paaiškins jo turinį, suteiks jam gaivinančios jėgos. Taip dvejopas liudijimas, Šventosios Dvasios ir apaštalų, eis drauge.

(16, 1) Tai aš jums kalbėjau: kas buvo paskelbta aukščiau apie kančią (15, 18…). – Kad nesipiktintumėte. Išganytojui nelengva statyti prieš mokinių akis taip skaidžius vaizdus, tačiau reikia taip daryti, kad jų tikėjimas nenukentėtų, ir kad būtų atitolintas visoks nepasitikėjimas ir murmėjimas. – Jie išmes… Žydų vyresnieji buvo susitarę išmesti iš sinagogos kiekvieną, kuris pripažintų Jėzų Mesiju. Šita Jėzaus pranašystė gal įvyko, kilus persekiojimui Jeruzalėje (Apd 8, 1). Apaštalų laukė dar baisesni dalykai. Po to, kai Išganytojas buvo paskelbtas vertas mirties dėl piktžodžiavimo Dievui (Mt 26, 65), buvo išlietas šv. Stepono kraujas dėl tariamo piktžodžiavimo Mozės įstatymui ir Dievui (Apd 6, 11). Plg taip pat Apd 8, 3; 9, 1; 26, 9; Gal 1, 13. – (3) Nes nepažino Tėvo… Čia ne pateisinimas, bet paaiškinimas, kaip įvyksta, kad jie tariasi tarnaują Dievui, persekiodami jo tarnus ir draugus, apaštalus. Taigi, ne mokiniai kalti, kad juos sutinka toks kietas likimas (Auksab. Teof. Aug.). Jie juk nori tarnauti Dievo garbei ir platinti žmonių išganymą.