Joninių vigilija

Evangelijos pagal Luką skaitinys, Lk 1, 5-17

Arkiv. J. Skvirecko vertimas (su nežymiomis korekcijomis) ir komentarai

Judėjos karaliaus Erodo dienomis buvo vienas kunigas, vardu Zakarijas iš Abijo skyriaus. Jo žmona buvo vardu Elžbieta. Juodu abu buvo teisūs Dievo akivzidoje ir elgėsi nepeiktinai pagal visus Viešpaties įsakymus ir įstatus. Tačiau juodu neturėjo vaikų, nes Elžbieta buvo nevaisinga, ir abudu buvo pasenusiu. Kada jis savo skyriaus eilėje ėjo kunigo priedermes Dievo akivaizdoje, atsitiko, kad pagal kunigystės paprotį, per burtą jam teko, įėjus į Viešpaties šventyklą, aukoti smilkalus. Visa žmonių daugybė stovėjo lauke, melsdamiesi smilkymo valandą. Tuomet jam pasirodė Viešpaties angelas, stovėdamas smilkalų altoriaus dešinėje. Pamatęs jį, Zakarijas nusigando, ir jį apėmė baimė. Bet angelas jam tarė: Nebijok, Zakarijau, nes tavo malda išklausyta; tavo žmona Elžbieta pagimdys tau sūnų; tu praminsi jį vardu Jonas. Iš jo bus tau džiaugsmo ir linksmybės, ir daugelis džiaugsis jo gimimu. Nes jis bus didis Viešpaties akivaizdoje. Jis negers vyno ir svaiginančio gėrimo; dar savo motinos įsčioje jis bus pilnas Šventosios Dvasios; jis pargrąžins daug Izraelio vaikų į Viešpatį, jų Dievą. Jis eis pirma jo su Elijo dvasia ir galybe apgręžti tėvų širdžių į vaikus, netikinčiųjų į teisiųjų išmintį, prirengti Viešpačiui tobulos tautos.

____________________________________________________________

Pirmoji šv. Luko evangelijos dalis, apimanti Jėzaus kūdikystę ir pasirengimą viešajam veikimui, prasideda pasakojimu apie Jono Krikštytojo gimimo apreiškimą.

(5) Judėjos… Paskutinėje Senojo Testamento pranašystėje kalbama apie atsiuntimą Mesijo pirmtako (Mal 3, 1). Lukas pradeda savo pasakojimą nuo jos įvykdymo. Žinias apie Jono Krikštytojo gimimą Lukas tikriausiai buvo gavęs iš švenčiausiosios Jėzaus Motinos, apie kurią toliau jis ne kartą sako, kad ji laikydavusi ir svarstydavusi savo širdyje įvykius, liečiančius jos Sūnų. To gimimo istorija suteikia Jono liudijimui apie Kristų daugiau svarbos ir kelia aikštėn Viešpaties kilnumą. Kadangi Mesijas turėjo būti ne tik karalius, bet ir kunigas (Ps 109(110), 4; Zak 6, 13), tai pritiko, kad, kaip jis pats buvo didžiausia garbė karališkai šeimai, taip per jo pirmtaką būtų pagerbta kunigų giminė, ir kad Kristaus kunigystė, kuri atima pasaulio nuodėmes, būtų paskelbta kunigo. Judėjos vardas pas Luką vartojamas dvejopa prasme. Siauresne prasme jis reiškia žydų šalį, o platesne – Palestiną apskritai. Čia jis imamas platesne prasme, nes Erodas be tikrosios Judėjos valdė dar Trakonitės, Betanijos ir kitas šalis. – Erodo. Žydai nebeturėjo karaliaus iš savo tautos; iš Judo giminės buvo atimta karališkoji lazda. Erodas buvo edomietis, taigi Ezavo ainis (plg Mt 2, 1). Todėl ir Mesijas turėjau jau ateiti ir atėjo. – Dienomis: karaliaujant Erodui. Tas hebraizmas, kaip ir kiti, gana dažnai sutinkami šitoje evangelijoje, parodo, kad Lukas laikėsi net kalbėjimo būdų tų, iš kurių ėmė žinias. Erodo karaliavimo paminėjimu nurodomas įvykio laikas. Erodas buvo paskirtas žydų karaliumi Romos senato 714 Romos metais, maždaug 40 metų iki Kristaus gimimo. – Vienas kunigas: Jis nebuvo vyriausiasis kunigas, tik vienas iš daugelio paprastų kunigų. Visi žydų kunigai buvo padalyti į 24 skyrius, kurių aštuntasis buvo Abijo (žr. 1 Kron 24, 3-10). Kiekvienas skyrius tarnaudavo šventykloje savo savaitę nuo subatos (šabo) iki subatai. Iš Babilono nelaisvės sugrįžo tik 4 kunigų giminės, bet ir jos buvo padalytos į 24 skyrius, paliekant jiems senovinius vardus. – Zakarijas. Tas vardas žydų kalba reiškia: Viešpats atsimena. – Iš Aarono… Ir Elžbieta buvo iš kunigų giminės. Jos vardas žydų kalba reiškia: Dievas davė priesaiką. – (6) Teisūs: šventi. – Dievo akivaizdoje: elgėsi taip, kaip reikalavo Dievo valia. – Elgėsi…: taip laikėsi ir atskirų žydų įstatymų nurodymų ir viso įstatymo, kad nebuvo verti papeikimo nei pas Dievą, nei pas žmones. – (7) Tačiau.. Vienas šešėlis, skausmas, drumstė laimingą Zakarijo ir Elžbietos gyvenimą: juodu buvo bevaikiai. Senajame Testamente tai buvo nemaža nelaimė ir buvo laikoma Dievo bausmės ženklu, nes Dievo pažadėjimu nė viena Izraelio šeima neturėjo išmirti, nemačius Mesijo (5 Moz (Įst) 7, 14). Tą aplinkybę Evangelija mini dėl to, kad labiau iškeltų aikštėn tuojau aprašomą stebuklą. – (8-9) Kada jis… Kada Zakarijas su kitais Abijo skyriaus kunigais tarnavo savo savaitę Šventykloje, vieną dieną jam burtų keliu (bažnytinės pareigos buvo dalijamos tarp kunigų burtais) teko pareiga atnašauti Dievui, įnešus į Šventyklos vidų, ant smilkalų altoriaus smilkalus. Toks smilkalų deginimas buvo daromas kievieną rytą ir vakarą. – (10) Visa. Kadangi dalyvaujančių pamaldose žmonių buvo susirinkę daug, tai galima manyti, kad Angelo apsireiškimas įvyko subatoje (per šabą), vakarinių pamaldų metu. – Lauke: šventoriuje, ties Šventykla, nes į Šventyklos vidų, į vadinamąją jos šventąją dalį, buvo leidžiama įeiti tik tiems kunigams, kurie turėjo atlikti ten kunigo pareigas. – (11) Angelas: Gabrielius (plg 19 e.). Jonas savo pradėjimu turėjo būti panašus į Išganytoją tiek, kiek Dievo nutarimu yra skirta. – Dešinėje: garbingesnėje, laimę žadančioje pusėje. – (12) Nusigando… Dangiškasis apsireiškimas sukelia baimės, kaip Dan 10, 3; Ez 2, 1. Žydai buvo įsitikinę, kad kas pamatys Dievą ar dangaus dvasią, turi mirti (Iš 33, 20 ir kt.). – (13) Nebijok… Angelas tuojau nuramina Zakariją ir skelbia jam paguodos pilną žinią. – Tavo malda… Ko Zakarijas meldė Viešpatį, ne visų vienaip aiškinama. Jei sūnaus, tai abejonės nėra, kad Zakarijas buvo jo maldavęs ankstyvesniais savo gyvenimo metais. Kad jis būtų dabar jo maldavęs, nelabai tikėtinas dalykas, nes jis nesitikėjo jo susilaukti antgamtiniu būdu. Be to, dabar maldaudamas nebūtų kėlęs abejonių dėl Angelo paskelbimo. Kai kurie šv. tėvai mano, kad Zakarijas tą valandą maldavo viso Izraelio paguodos, Mesijo atėjimo. – Jonas. Tas vardas žydų kalba reiškia: Dievas suteikia malonę. – (14) Iš jo bus… Zakarijas gaus daugiau, negu tikėjosi. Jam, gimsiančiam kūdikiui, pats Dievas parenka vardą. Iš to kūdikio bus džiaugsmo ne tik pačiam tėvui, džiaugsis ne tik giminės (58, 66 e.), bet ir visas Izraelis. Kodėl džiaugsis, pasakoma toliau. – (15) Didis… Jo didybė bus tikra, nes pats Dievas ją patvirtins. – Jis negers… Atgailą darančio žmogaus gyvenimu Jonas rengsis savo pasiuntinystei. Ką žydai, padarę nazirato įžadą, darydavo per trumpą laiką, Jonas tai darys per visą savo gyvenimą (4 Moz (Sk) 6, 3). – Jis bus pilnas… Pašvenčiamoji Dievo malonė bus suteikta dar negimusiam Jonui ir pasiliks jame per visą gyvenimą. Dauguma šv. tėvų ir teologų šiuos žodžius supranta, kaip gimtosios nuodėmės atleidimą. – (16) Jis pargrąžins… Nurodomos Jono pareigos. Jos aprašomos iš pranašo Malakijo paimtais žodžiais (Mal 3, 1; 4, 6). Jonas turi atitraukti žmones nuo nuodėmių kelio, raginti juos atgailauti ir dievobaimingai gyventi. – (17) Pirma jo, t.y. pirma Viešpaties Dievo (16 e.), nes tokios prasmės reikalauja kontekstas. Bet tas, kuris ateiti ir kurio laukiama, yra Mesijas, ir Jonas evangelijoje aprašomas kaip Mesijo pirmtakas. todėl šitoje vietoje Kristus vadinamas Viešpačiu Dievu. – Su Elijo… Jonas turės tokią pat, kaip Elijas, dvasią ir stiprybę, rūpestingumą Dievo įstatymais ir karštą uolumą. – Apgręžti…: kad vaikai turėtų tokius jausmus, kaip tėvai, kad vieni nuo kitų nesiskirtų ir kad, kaip dvasioje džiaugėsi Abraomas dėl ateisiančio Mesijo, taip džiaugtųsi ir jie. – Netikinčiųjų: neklusniųjų, tų, kurie nesilaiko Dievo įstatymo. – Tobulos tautos: pasiryžimas priimti, ką Mesijas jai atneša, ir daryti, ko jis reikalauja.