Evangelijos pagal Morkų skaitinys, Cap. 8, 1-9
Arkiv. J. Skvirecko vertimas (su nežymiomis korekcijomis) ir komentarai.
Anomis dienomis vėl didelei miniai drauge esant ir neturint ko valgyti, jis pasivadinęs mokinius, jiems tarė: Gaila man minios, ne štai jau tris dienas jie lieka pas mane ir neturi ko valgyti. Jei aš paleisiu juos į jų namus nevalgiusius, jie apalps kelyje, nes kai kurie iš jų yra iš tolo atėję. Jo mokiniai jam atsakė: Iš kur galės ką imti čia tyruose duonos jiems pavalgydinti? Jis juos paklausė: Kiek turite duonos kepalų? Jie atsakė: Septynis. Tuomet jis liepė miniai atsisėsti žemėje. Paėmęs septynis duonos kepalus, jis dėkojo, laužė ir davė savo mokiniams išdėstyti, o jie išdėstė ties minia. Jie turėjo taip pat kelias žuveles; ir jas jis palaimino ir liepė dėstyti. Jie valgė ir privalgė. Paskui jie dar pririnko, kas buvo likę trupinių, septynias pintines. Valgiusiųjų buvo apie keturis tūkstančius, ir jis juos paleido.
_________________________________________________________________
(8, 1) Plg. Mt 15, 32-38. Panašus, bet ne tas pats duonos padauginimo stebuklas papasakotas aukš., 6, 30-44. – (3) Kai kurie iš jų yra iš tolo atėję. Tą aplinkybę mini tik šv. Morkus. Tie iš tolo atėjusieji savo pasielgimu skelbia iš anksto, su kokiu džiaugsmu pagonys priimis tikėjimą (plg. aukš. 6, 52); jie tikriausiai nesupranta, kad Kristus klausia juos tuo tikslu (Eut.), idant atsiminę seniau padarytą stebulklą prašytų jį naujo.
Vilniaus Šv. Onos bažnyčia 