VIII sekmadienis po Sekminių

Evangelijos pagal Luką skaitinys, cap. 16, 1-9

Arkiv. J. Skvirecko vertimas (su nežymiomis korekcijomis) ir komentarai

Anuo metu: Jėzus sakė savo mokiniams: Buvo vienas turtingas žmogus. Jis turėjo prievaizdą. Tas buvo jam apskųstas, kad esą išeikvojęs jo lobį. Todėl jis pasišaukė jį ir jam tarė: Ką girdžiu apie tave? Duok apyskaitą savo prievaizdavimo, nes jau nebegali toliau būti prievaizdu. Prievaizdas gi pats sau vienas sakė: Ką veiksiu, kad mano valdovas atima iš manęs prievaizdavimą? Kasti neįstengiu, elgetauti gėdijuosi. Žinau, ką darysiu, kad žmonės mane priimtų į savo namus, kuomet būsiu atstatytas nuo prievaizdavimo. Taigi, jis suvadino savo valdovo skolininkus vieną po kito ir sakė pirmajam: Kiek tu esi skolingas mano valdovui? Tas atsakė: Šimtą statinių aliejaus. Jis jam tarė: Imk savo raštą, greitai sėskis ir rašyk: penkias dešimtis. Po to jis tarė kitam: O tu, kiek esi skolingas? Tas jam pasakė: Šimtą saikų kviečių. Jis jam tarė: Imk savo raštą ir rašyk: Aštuonias dešimtis. Valdovas pripažino neteisiojo prievaizdo gudrumą, nes šio pasaulio vaikai gudresni su sau lygiais už šviesos vaikus. Ir aš jums sakau: Darykitės sau draugų apgaulingų turtų pagalba, kad jums mirus priimtų jus į amžinąsias padangtes.

_________________________________________________________________

(16, 1) Jėzus sakė… Šito, Luko evangelijai nuosavo palyginimo tikslas pasakytas 9 eil. – Savo mokiniams: kurie į jį tikėjo, bet nebuvo visa palikę, kaip apaštalai. – Buvo jam apskųstas. Tas įskundimas buvo teisingas. – (3) Kasti neįstengiu… Prievaizdas buvo pripratęs prie lengvesnio gyvenimo ir garbingų pareigų. – (5) Skolininkus: nuomininkus, kuriems būdamas viso savo valdovo lobio prievaizdu, buvo atidavęs nuomon dalimis valdovo žemes ir laikė pas save padarytų su jais sutarčių raštus. Tų nuomininkų čia minimi tik du pavyzdžio dėliai. – (6) Statinių. Žydiškai toks saikas vadinamas bath, lygus 432 kiaušiniams, lygus, anot vienų, 39,5 litrams, anot kitų, tik 20,12 l. – Penkias dešimtis. Kad įsigytų to nuomininko palankumą, jis jam dovanoja pusę nuomos mokesčio. Kitam dovanoja mažiau. Tuo tikslu liepa parašyti kitą nuomos raštą. – (7) Saikų. Čia minimas saikas žydiškai vadinamas kor. Jis buvo lygus 10 bathų. – Aštuonias dešimtis. Šitam jis dovanoja mažiau. Gal panašiai jis pasielgia ir su kitais savo valdovo skolininkais. – (8) Pripažino. Prievaizdas padarė neteisingai, sumažindamas nuomos mokestį, kurį turėjo duoti valdovui, bet taip darydamas, pasirodo labai gudrus savo rūpestyje apie ateitį. Valdovas, nors nuskriaustas, turi pripažinti, kad čia pasielgta gudriai ir stebisi tuo gudrumu. – Nes šio pasaulio… Žmonės, atsidavę pasauliui ir jo linksmybėms, gudresni, geriau moka pasirūpinti savo žemiškais reikalais, kai jie yra tarp sau lygių, už vaikus Dievo, kuris yra amžinoji šviesa. – (9) Apgaulingų turtų. Turtai vadinami apgaulingais, palyginant juos su tikraisiais dangaus turtais, nes jie, kad ir žada, bet nesuteikia tikros laimės. Čia Išganytojas moko žmones nesirišti į turtus, bet, duodant išmaldą iš savo turtų, darytis sau draugų danguje, kurie, kada mirtis atims visus turtus, priimtų ne trumpam laikui, kaip padarytų neteisingojo prievaizdo draugai, bet į amžinąjį gyvenimą dangaus karalystėje.